sugribti

sugrìbti 1. tr. sučiupti, sugauti: Da šiandie sugribaũ tris rublelius Km. 2. refl. susigriebti, susivokti: Jis susigribo, ką kalbąs rš. Buvo beišeinąs, bet tuojau susigribo, atsiminė, jog nė nėra kur eiti rš. Gerai, kad laiku susigribáu, būčiau nėkus pasakęs Ll. \ gribti; sugribti